PLĖŠIMAS NUKENTĖJUSIOJO VALIĄ PALAUŽUS NAUDOJAMAIS ĮRANKIAIS - PDF

Description
ISSN TEISĖ DOI: PLĖŠIMAS NUKENTĖJUSIOJO VALIĄ PALAUŽUS NAUDOJAMAIS ĮRANKIAIS Inga Žukovaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios

Please download to get full document.

View again

of 13
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
Information
Category:

Automobiles

Publish on:

Views: 42 | Pages: 13

Extension: PDF | Download: 0

Share
Transcript
ISSN TEISĖ DOI: PLĖŠIMAS NUKENTĖJUSIOJO VALIĄ PALAUŽUS NAUDOJAMAIS ĮRANKIAIS Inga Žukovaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros doktorantė Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT Vilnius, Lietuva Tel. (+370 5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento Baudžiamosios teisės grupės teisėjo padėjėja Gynėjų g. 6, Vilnius, Lietuva Tel. (+370 5) El. paštas: Straipsnyje atskleidžiama plėšimą kvalifikuojančių požymių samprata, pateikiamas apibendrintas požymių, kurie susiję su įrankių, palengvinančių palaužti nukentėjusiojo valią, naudojimu, aiškinimas teismų praktikoje. Aptariama panaudojimo sąvokos turinys, plėšimo įrankių reglamentavimo būdai, atskirai įvertinama peilio, specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto, bei ginklų panaudojimo požymiai. This article discusses a concept of characteristics qualifying a robbery; it provides a generalized explanation of characteristics related to the use of tools, which ease breaking the will of a victim in Court practice. The article discusses the content of the use concept, the ways to regulate tools of robberies, it also separately evaluates the characteristics of a usage of a knife, other tools specially designed to hurt a people or guns. Įvadas Straipsnyje analizuojama Lietuvoje iki šiol plačiau netirta plėšimą kvalifikuojančių požymių kiekybinės ir kokybinės išraiškos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau BK) tema. Mokslinių publikacijų šia tema Lietuvoje nėra, tik epizodiškai tiriant kitus nusikaltimus nuosavybei apie kvalifikuojančius plėšimo požymius yra rašę A. Drakšienė, A. Vosyliūtė, A. Pikelis. Analizuojamos temos aspektų aptinkama ir užsienio autorių, pvz., А. И. Бойцов, Л. Д. Гаухман, С. В. Максимов, C. Baccaredda, S. Lalomia darbuose. Plėšiant kėsinamasi į kelis svarbiausius gėrius: nuosavybę ir asmens sveikatą arba laisvę vienu metu, todėl tai ypatinga veika nusikaltimų nuosavybei grupėje. Plėšimą kvalifikuojančių požymių sampratos analizė nauja, neanalizuota nusikaltimų nuosavybei tema. Aktuali, nes atskleidžia netirtų teisės normų ir jų apibrėžimų priklausomybės ryšį, trūkumus ir darną, kurie sudaro sąlygas teisingi teisiškai vertinti nusikaltimus ir vystyti baudžiamosios teisės mokslą. Atsižvelgiant į kvalifikuojančių požymių gausą ir kai kurių požymių sutapimą su vagystę kvalifikuojančiais požymiais, jiems aiškinti publikuotus darbus (pvz., dėl didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystės), šiame straipsnyje išsamiau gilinamasi į mažiausiai ištirtą grupę. Straipsnyje keliamas tikslas ištirti BK 180 straipsnyje įtvirtintus plėšimą kvalifikuojančius požymius, susijusius su daiktų, papildomai palaužiančių nukentėjusiojo valią, naudojimu. Tyrimo uždaviniai: atskleisti šių požymių turinį, ištirti, ar kai kurių požymių turinys nesutampa su tame pačiame kodekso straipsnyje kitaip įvardijamų požymių turiniu, išsiaiškinti atskyrimo kriterijus. 168 Tyrime naudojami sisteminis, lingvistinis, įstatymų leidėjo ketinimų, loginis, teisminės praktikos analizės (rengiant šią publikaciją buvo ištirta kasacinio teismo praktika plėšimo bylose nuo 2004 m. iki 2013 m.), skirtingų šalių teisinio reglamentavimo lyginamojo tyrimo metodai, kurie leis platesniu požiūriu įvertinti Lietuvoje susiformavusią teisinę plėšimą kvalifikuojančių požymių sampratą, pateikti pastabų, naudingų teisėkūrai ir taikant įstatymus. 1. Plėšimą kvalifikuojančių požymių grupavimo kriterijai Plėšimo sudėtis pasižymi kvalifikuojančių požymių gausa (BK 180 straipsnyje įtvirtinti 9 veiką kvalifikuojantys požymiai 1 ), taigi šios veikos reiškimosi būdų gali būti itin įvairių. Vertinant BK 180 straipsnio dalių sankcijų ribas, matyti, kad požymiai, įtvirtinti skirtingose straipsnio dalyse, skiriasi pagal pavojingumą, o toje pačioje straipsnio dalyje įtvirtinti požymiai yra alternatyvaus pavojingumo: BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyti plėšimą kvalifikuojantys požymiai ... yra alternatyvūs, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. 2 Iš BK 180 straipsnio skirtingų dalių atpažįstamas požymių sugrupavimas į kvalifikuotus ir itin kvalifikuotus pagal veikos pavojingumą, tačiau alternatyvaus pavojingumo požymius taip pat galima grupuoti pagal: 1. Veikos padarymo būdą; 2. Dalyko ypatumus. Dalyko ypatumus žymintys plėšimo požymiai yra analogiški vagystę kvalifikuojantiems požymiams, t. y. didelės vertės turto ir didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimo požymiai. Požymių grupei, išskiriamai pagal veikos padarymo būdą, priskirtinas įsibrovimo į patalpą požymis. Yra autorių, teigiančių, kad šis požymis iš dalies susijęs ir su teise į būsto neliečiamybę 3. Taip pat išskirtinas požymis veikos padarymas organizuota grupe. Tik tam tikrų aplinkybių, kurios susijusios ir su pačiu veikos darymo išskirtiniu būdu, visumos konstatavimas lemia šį požymį. Taigi manytina, kad tai taip pat veikos padarymo būdą nurodantis požymis. Didžiausią grupę, išskiriamą pagal veikos padarymo būdą, sudaro plėšimo požymiai, susiję su įrankių panaudojimu darant šį nusikaltimą. 2. Plėšiant naudojamų įrankių reglamentavimo būdai Požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių palaužti nukentėjusiojo valią. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin neigiamai paveikti asmens fizinę ar psichinę sveikatą, kelti pavojų jo gyvybei, be to, tokių įrankių naudojimas gali stipriai susilpninti nukentėjusiojo pastangų priešintis, kad būtų grobiamas turtas, rezultatyvumą. Dažnai tokie plėšimai apibūdinami kaip daug didesnio organizuotumo nusikalstamos veikos, pelningesnės, padaromos įgudusių specialistų. Kartu mokslininkai pažymi, kad dažnai papildomi įrankiai naudojami darant kasdienes spontaniškas veikas 4. Teisės literatūroje aiškinama, kad tokių įrankių naudojimas suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo 5, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kad kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. 1 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 2000, nr , 180 straipsnio 1 dalis. 2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius. Nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/ VOSYLIŪTĖ, A. Įsibrovimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją kaip vagystę kvalifikuojančio požymio samprata teisės moksle ir teismų praktikoje. Teisė, 2008, t. 66(1), p MATTHEWS, Roger. Armed Robbery [interaktyvus. Žiūrėta ]. Devon: Willan Publishing, 2002, p. 41. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books?id=qmx2z_pzgquc&pg=pa20&dq=robbery+crime&hl=en&sa= X&ei=uTleU_OnKfDR4QTKuoHYAQ&ved=0CEgQ6AEwBQ#v=onepage&q=robbery%20crime&f=false . 5 БОРЗЕНКОВ, Г. Н., et al. Российское уголовное право. Особенная часть, том 2. 3-е издание. Москва: ООО Проспект, 2010, p Analizuojant plėšimo požymius skirtingų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose reikia pasakyti, kad plėšimo pagrindinės sudėties požymiai iš esmės sutampa, o kvalifikuojamieji požymiai skirtingi, nevienodas ir jų turinys. Kartu pastebima tendencija, kad tam tikri požymiai aptinkami daugelio valstybių įstatymuose. Vienas iš tokių požymių yra nukentėjusįjį paveikaus įrankio naudojimas, pvz., Prancūzijos Respublikos baudžiamajame kodekse plėšimas įtvirtintas kaip sunkesnė vagystės forma, įstatyme išskiriami atvejai, kai vagystei su smurtu pasitelkiami tam tikri įrankiai; juos įstatymas grupuoja į ginklus, kuriems reikalingi leidimai, arba ginklus, kurie yra uždrausti 6 ; Italijoje naudojamas vienas bendras požymis plėšimas, padarytas naudojant ginklus 7 ; Vokietijos teisė plėšimą sunkinančia aplinkybe įvardija situaciją, kai jis padaromas naudojant ginklą arba kitą pavojingą daiktą 8 ; Lenkijoje įtvirtinta šaunamojo ginklo, peilio, kitokio pavojingo daikto ar paralyžiuojančios priemonės panaudojimo požymius 9 ; Latvijoje įtvirtintas plėšimas naudojant šaunamuosius ginklus arba sprogmenis 10 ; JAV Niujorko valstijos baudžiamajame įstatyme numatoma, kad kvalifikuotas plėšimas bus tada, kai jis padarytas naudojant pistoletą, revolverį, karabiną, kulkosvaidį ar kitą šaunamąjį ginklą 11 ; Rusijos Federacijos baudžiamajame kodekse įtvirtinama, kad plėšimas yra pavojingesnė veika, kai ji padaryta naudojant ginklą arba daiktą, naudojamą vietoje ginklo 12. Taigi iš skirtingų valstybių teisinio reglamentavimo matyti, kad būdai išskirti plėšimą kvalifikuojančius požymius yra itin įvairūs: nuo bendriausių grupių (ginklai, žmogui pavojingi daiktai) iki konkrečių daiktų naudojimo įvardijimo baudžiamajame įstatyme. Lietuvos BK pasižymi tiek bendresnių grupių išskyrimu, tiek konkrečių daiktų išvardijimu. Aptinkama nuomonė, kad tokiu reglamentavimu, kai BK 180 straipsnyje vieni nusikaltimo įrankiai nurodyti konkrečiai (peilis), kiti bendresnėmis grupėmis (nešaunamasis ginklas, specialiai žaloti pritaikytas daiktas), buvo pasunkina galimybė integraliai apibrėžti juos viena sąvoka ir taikyti jiems bendrą kriterijų, nes peilis gali būti priskiriamas ir prie nešaunamųjų ginklų, ir prie ūkinės ar buitinės paskirties įrankių 13. Pritartina tokiai reglamentavimo, kuris atspindi tam tikrą sistemingumo ir logikos trūkumą, kritikai. Kitose straipsnio dalyse analizuojami klausimai ir praktinės kvalifikavimo problemos patvirtina įžvalgą, kad vien iš BK reglamentavimo neišplaukia aiškūs įrankių atskyrimo kriterijai, todėl itin svarbią reikšmę turi praktikoje formuojamas požiūris atskleidžiant požymių turinį. 3. Įrankio tiesioginis ir netiesioginis panaudojimas plėšiant Panaudojimo termino bendriausia reikšmė pritaikyti, pavartoti kokiam tikslui 14. BK nėra išskirta, kad panaudojimas yra tik tiesioginis. Tai leidžia kelti hipotezę, kad panaudojimas suprantamas plačiau 6 French penal code. Ordinance no of 19 September 2000 Article 3 Official Journal of 22 September 2000 in force 1 January 2002, 311 straipsnis. 7 Codice penale della Repubblica Italiana, 628 straipsnis [interaktyvus. Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: http://www.altalex.com/index.php?idnot=36775 . 8 German Criminal Code in the version promulgated on 13 November 1998, Federal Law Gazette [Bundesgesetzblatt] I p. 3322, last amended by Article 1 of the Law of 24 September 2013, Federal Law Gazette I p and with the text of Article 6(18) of the Law of 10 October 2013, Federal Law Gazette I p 3799, 250 straipsnis. 9 Criminal Code of the Republic Poland. Journal of law of the Republic of Poland, 1997, item. No. 553, 280 straipsnio 2 dalis. 10 Latvia Criminal Code 1998 (As Amended 2010) (Latvijos baudžiamasis kodeksas) 176 straipsnio 4 dalis [interaktyvus. Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: http://www.track.unodc.org/legallibrary/pages/legalresources. aspx?country=latvia . 11 New York Penal law (Niujorko baudžiamasis įstatymas) b straipsnis [interaktyvus. Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: http://ypdcrime.com/penal.law/article160.htm . 12 Уголовный кодекс Российской Федерации. Собрание законодательства РФ, 1996, 25, ст. 2954, n о часть. 13 PIKELIS, A. Baudžiamosios teisėkūros labirintai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas ir teismų praktika taikant Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 straipsnius. Vilnius: Petro ofsetas, 2011, p Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus. Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt/startas.htm . 170 negu tik tiesioginis konkretaus įrankio panaudojimas pagal jo paskirtį (pvz., šaunamojo ginklo panaudojimas tik tada, kai iš to ginklo iššaunama). Panaudojimo klausimas dažnai buvo aiškinamas teismų praktikoje. Pagal pateiktus išaiškinimus panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu 15. Tokie aiškinimai patvirtina panaudojimo sampratos neapsiribojimą tiesioginiu daikto panaudojimu, leidžia teigti, kad panaudojimo sąvoka turi būti suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu). Kita vertus, panaudojimo sąvokos neapima faktas, jog asmuo tik turėjo kažkurį iš įstatyme įvardytų įrankių. Teismų praktikoje pažymima, kad turi būti nustatytas bent jau akivaizdus demonstravimas, nes vien tik ginklo turėjimas plėšimo metu (pavyzdžiui, švarko, kelnių kišenėje ar rankinėje) akivaizdžiai jo nedemonstruojant ir apie tai neužsimenant, o tai nukentėjusiajam galėtų sukelti didesnio pavojaus įspūdį, nesudaro kvalifikuojančio požymio ginklo panaudojimo 16. Pažymėtina, kad plėšiant grasinimas kaip psichinės prievartos išraiškos forma siejama tik su grasinimais panaudoti fizinį smurtą, be to, lemiamas kriterijus yra laiko aspektas, nes vartojamas terminas grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Taigi psichinė prievarta plėšiant yra suprantama itin siaurai, palyginti, pavyzdžiui, su turto prievartavimo sudėties požymiu kitokios psichinės prievartos panaudojimas, kur psichinė prievarta nėra sukonkretinta iki vienokio ar kitokio turinio grasinimų 17, nes turi atitikti kelias sąlygas. Nepaisant to, ne visada taip paprasta nuspręsti, ar grasinimas panaudoti fizinį smurtą buvo išreikštas kvalifikuojančiu požymiu, pvz., vienoje byloje kaltininkas teigė: kad netikėtai pamatęs buto šeimininkę, sunerimo, o rankoje peilį laikė tik dėl to, kad norėjo atidaryti užrakintas spinteles. Kai moteris drąsiai pradėjo artintis link jo, V. P. paprašė jos nesiartinti, tačiau teigia jai negrasinęs ir jos negąsdinęs. 18 Teismas aprašytos situacijos atveju nustatė, kad, įsibrovęs į butą, nuteistasis, siekdamas užvaldyti paimtus iš buto daiktus, pamatęs nukentėjusiąją, iš kišenės išsitraukė peilį, laikė į ją nukreiptą peilį tol, kol su paimtais daiktais pasišalino iš buto. Tokie kaltininko veiksmai teismo buvo įvertinti kaip grasinimas peiliu, atitinkantis kvalifikuojantį požymį. Grasinimo panaudoti peilį požymio inkriminavimas buvo pagrįstas vien faktu, kad kaltininkas jį laikė rankoje, o nukentėjęs tai suvokė kaip grėsmę jo sveikatai, kuri neleido papildomai priešintis kaltininko veiksmams užgrobiant turtą. Teismų praktikoje pasitaiko situacijų, kai nukentėjęs asmuo įrankio nemato, jis gali tik nuspėti, kas tai per įrankis, iš kaltininko grasinimų: pribėgęs prie A. Č., sugriebė jam už striukės ir, įrėmęs nežinomą daiktą nukentėjusiajam į šoną, pagrasino papjauti, jei šis neatiduos mobiliojo ryšio telefono 19, arba tiesiog nurodoma, kad panaudotas nenustatytas daiktas 20. Teismai grasinimo papjauti, įrėmus nežinomą daiktą į šoną, nevertino kaip kvalifikuojančio požymio argumentuodami, kad nukentėjusysis tiksliai nematė, kokį daiktą nuteistasis buvo įrėmęs į jo šoną. Nors grasinimo turinys rodė, kad buvo įremtas peilis, teismams vien tokios informacijos nepakako kvalifikuojančiam požymiui pripažinti. Reikia pažymėti, kad tokiais atvejais, kai įrankių nerandama, tačiau fiksuojamas tiesioginio panau- 15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius. Nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K- 660/ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose. Teismų praktika, nr. 23. Vilnius, 2005, 18 punktas. 17 MARCINAUSKAITĖ, R.; ŠUKYTĖ, J. Kai kurie psichinės prievartos doktrinos probleminiai aspektai. Socialinių mokslų studijos, 2012, t. 4(2), p Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius. Nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius. Nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius. Nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273/2004, 2K- 600/2005, 2K-520/2007, 2K-340/ dojimo ir nukentėjusiojo sužalojimo faktas, tokio požymio įrodymas pagrindžiamas padariniais, t. y. sužalojimų faktu 21. Šios atvejų analizės patvirtina, kad esant netiesioginiam panaudojimui nukentėjusysis bent jau turi matyti įrankį, kuriuo grasinama, kad galėtų įvertinti jo naudojimo pavojingumo masto. Tai leidžia teigti, kad kvalifikuojant veiką pabrėžiamas nukentėjusiojo matymas, kuris tampa lemiamu vertinant veikos pavojingumą. Tokia praktika suponuoja, kad kaltininkas gali išvengti griežtesnės atsakomybės vien dėl to, kad nukentėjusysis tiksliai negali matyti daikto, kuriuo jam grasinama, nors neabejotinai toks veikos padarymo būdas (vertinant patį grasinimo turinį) prisideda prie didesnio nukentėjusiojo bauginimo, greitesnio jo valios palaužimo. Taigi, ar nereikėtų labiau pabrėžti nukentėjusiojo suvokimo dėl veikos pavojingumo vertinimą, kelti klausimą apie tokio suvokimo įtaką veikai kvalifikuoti. Manytina, kad didesnę reikšmę reikėtų suteikti grasinimo turiniui ir jo poveikiui nukentėjusiajam palaužiant šio valią ir užvaldant turtą, o ne įrankio matymo faktui. 4. Peilio panaudojimas plėšiant Šis kvalifikuojantis požymis, kaip ir specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto panaudojimo požymis siejami išskirtinai su plėšimo nusikalstama veika. Tai, kad plėšiant dažnai naudojamas peilis, galima aiškinti lengvu šio įrankio prieinamumu kaltininkui, jo žalojančiomis savybėmis, naudoti peilį, kad paveiktum kitą, nereikia ypatingų gebėjimų ar specialių žinių. Ištyrus užsienio šalių reglamentavimą matyti, kad peilis kaip atskiras plėšimą kvalifikuojantis požymis, įtvirtintas Lenkijos baudžiamajame įstatyme, kitų valstybių, kaip antai Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, baudžiamuosiuose įstatymuose toks požymis nėra išskirtas. Lietuvių kalbos žodyne žodis peilis aiškinamas taip įrankis su kotu ir geležte kam pjauti 22. Vertinimo teisę, ar daiktą pripažinti peiliu, atitinkančiu kvalifikuojantį požymį, turi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, todėl svarbu ištirti, kokie daikto identifikaciniai požymiai nubrėžia įstatymo taikymo ribas. Išskirtinas precedentas, kai kaltininkas ginčijo netinkamą įstatymo taikymą tvirtindamas, kad nepagrįstai nusikaltimo metu turėtas popieriaus rėžtukas buvo prilygintas peiliui, nors šis įrankis yra kanceliarinės paskirties ir atitinka Lietuvių kalbos žodyne pateiktą rėžtuko ar rėžtuvo, bet ne peilio sąvoką 23. Šiuo atveju buvo pateikta lakoniška peilio apibrėžtis: peilis yra įrankis, skirtas kam nors pjauti 24. Toks aprašymas (analogiškas žodynui) rodo, kad svarbiausias daikto požymis yra to daikto paskirties savybė. Daiktas turi būti pjovimo priemonė, neatsižvelgiant į pjovimo objektą, kuriam skirtas, ar pjovimo būdo. Be to, manytina, kad svarbu vertinti ir tokio daikto realaus panaudojimo galimybes bei tai, ar pjovimo savybė atitinka pagrindinę
Related Search
We Need Your Support
Thank you for visiting our website and your interest in our free products and services. We are nonprofit website to share and download documents. To the running of this website, we need your help to support us.

Thanks to everyone for your continued support.

No, Thanks