5.Paskaita. TŽ ištakos, aukso amžius, dabartis ir ateities tendencijos.docx

Description
 Kas šiandien?  Tęsinys – prieš Jakilaitį ir Pancerovą.  Tikriausiai pamiršote.  Priminsiu: 4 paskaita: kaip klausinėti, dosjė, įrankių dėžė irk t. svarbūs dalykai.  Ko nepabaigiau?  Keletas svarbių klausimų: 1) O kas, jei aš pats būčiau korumpuotas? 2) Komandoje – velmio advokatas; 3) Priklausomybė nuo informacijos šaltinio; 4) Patarimai, kaip dirbti su šaltiniais; 5) Kaip rasti šaltinį? 6) Kaip prakalbinti šaltinį? 7) Kaip ir kada kalbėtis

Please download to get full document.

View again

of 16
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
Information
Category:

Documents

Publish on:

Views: 0 | Pages: 16

Extension: DOCX | Download: 0

Share
Transcript
     Kas šiandien?      Tęsinys –    prieš Jakilaitį ir Pancerovą.        Tikriausiai pamiršote.        Priminsiu: 4 paskaita: kaip klausinėti, dosjė, įrankių dėžė irk t.   svarbūs   dalykai.      Ko nepabaigiau?      Keletas svarbių klausimų:     1)   O kas, jei aš pats būčiau korumpuotas?     2)   Komandoje  –   velmio advokatas;   3)   Priklausomybė nuo informacijos šaltinio;     4)   Patarimai, kaip dirbti su šaltiniais;     5)   Kaip rasti šaltinį?     6)   Kaip prakalbinti šaltinį?     7)   Kaip ir kada kalbėtis su niekšais?     8)   Ką daryti, jei iki pilno tyrimo trūksta tik vieno dokumento?     9)   Kokios gali būti teksto skelbimo strategijos?   10)   TŽ įrankių dėžė     Kas po įrankių dėžės?     Nauja  –   7 paskaita  –    TŽ ištakos, aukso amžius, dabartis ir ateities tendencijos.        Bet dabar grįžtu ten, kur nespėjau užbaigti:        Taigi, grįžtame prie TŽ metodų ir labai svarbaus klausimo –   ar svarbu   bandyti įlįsti į nusikaltėlio kailį?     O kas, jei a š pats būčiau korumpuotas?    Tiriant korupciją, reikalinga kiek kita strategija.      Žurnalistui tenka užsidėti ciniko kaukę ir galvoti –     jei aš būčiau korumpuotas, kaip galėčiau išnaudoti sistemą?    Paprastai bet kurioje sistemoje, kur yra korupcijos galimybė, įmanoma rasti ir tą sistemą savo naudai pasikinkiusių žmonių.    Didžiausias iššūkis žurnalistams –    prisikapstyti iki konkrečių schemų ir mechanizmų, kaip tai yra daroma.  1)   TŽ komandoje –   velnio advokatas?    Idėją ir temą berutuliojanti komanda savo gretose turėtų turėti     velnio advokatą . (Pancerovas apie tai pasakojo)    Jo tikslas  –    numarinti temą, amžiams ją užrakinti paskutiniame, labiausiai pridulkėjusiame, redakcijos stalčiuje.     Kitaip tariant, vienas iš komandos žurnalistų nuolat kritikuoja tyrimą, surenkamą medžiagą, tyrimo veiksmus, o likusiai komandai tenka galvoti, kaip atremti velnio advokato   kritiką      T.y., kaip pagerinti tyrimą taip, kad prie jo niekas neprikibtų.      Kadangi į žurnalistinį tyrimą investuojama daug laiko, pinigų ir žmonių darbo, jo pamatai turi būti neišjudinami.   2)   Priklausomybė nuo informacijos šaltinio –   privalumai ir pavojai    Nemažai žurnalistinių tyrimų atsispiria nuo suinteresuotų šalių politikos, verslo ar asocijuotų struktūrų pasaulyje nutekintos informacijos.    Tai  –    kartais net populiaresnis būdas išgryninti temą už neformalius pokalbius su sistemos žmonėmis.      Vis dėlto   čia slypi vienas pavojus –      tyrėjas gali t  apti priklausomas  nuo šaltinio teikiamos informacijos .    KAIP JAU SAKIAU: būtent žurnalistas turi vadovauti visam procesui.        Watergate skandalo pavyzdys.    Washington Post    žurnalistai Woodwardas ir Bernsteinas su savo šaltiniu –    Giliąja gerkle    –    susitikinėdavo požeminių garažų aikštelėje.      Jis jiems netekindavo informacijos ir dokumentų.    Gilioji gerklė tiesiog patvirtindavo arba paneigdavo versijas, kurias kūrė ir tyrė patys žurnalistai.      Nepaisant to, darbui su šaltiniais, su žmonėmis iš sistemos būtina gerai apmąstyti. 3)   Kaip organizuoti darbą su šaltiniais - keletas patarimų:      1) Neskambinkite, apsilankykite nepranešę, susitikite tarsi atsitiktinai;      2) Rašykite laiškus paprastu paštu, o n e e-mail;    3) Lankykitės posėdžiuose, susitikimuose –    ten, kur kitiems žurnalistams galbūt net neįdomu;      4) Rinkite šaltinius visose bent kiek susijusiose srityse (hipotezė neturėtų apriboti jūsų šaltinių rato).   4)   Kaip rasti reikalingą šaltinį, kuris teiktų informaciją?      Niekuomet negalvokite, kad  „jis/ji niekuomet su manimi nekalbės“,  bus piktas.    Darykite prielaidą, kad jie tikrai su jumis nori kalbėti.      Vienas iš blogiausių pretekstų susitikimui –    prašyti interviu .    Tą išgirdę, šaltiniai taip ir įsivaizduoja savo pavardę straipsnių pavadinimuose ar anonsuose, tai gąsdina.     Taip pat netinka sakyti „darau tyrimą apie korupciją jūsų įmonėje“.      Viskas  –    mirtis santykiams, užsisklęs.      Kaip tinka sakyti?    Norite išsiaiškinti, kas atsitiko, ir tiek. 5)   Kas dar svarbu?    Tai jūsų laikysena . Psichologija.    Demonstruokite pasitikėjimą savimi.      Būkite tiek atviri, kiek įmanoma.    Derėtų apsvarstyti ir tai, kad tam, jog ką nors gautumėte, gali tekti ir duoti ką nors iš savo tyrimo.    Tai    –    prieštaringas patarimas    –    kiekvienu atveju reikia įvertinti situaciją.    Pvz., ar tam tikros informacijos suteikimas policijai, gali padėti išjudinti  jūsų tyrimą iš aklavietės?          Koks jūsų tikslas –    ką būtina išlaužti iš šaltinio?      Visuomet siekite gauti raštiškų įrodymų šaltinių teiginiams, prašykite dokumentų –    net ir tų, kurie yra įslaptinti.    Tame nėra nieko nepilietiška.    Jei siekiate pajudinti sustabarėjusią sistemą, taktika, apeinanti reguliavimą, kartais gali būti reikalinga ir pateisinama visuomenės interesu.   6)   Kaip prakalbinti šaltinį?      Visi šaltiniai dažniausiai nenori kalbėti.    Kaip prakalbinti juos?    Vienas iš būdų spręsti situaciją –    susitikus su šaltiniu, jį nuraminti, pakviesti kavos ir pasakyti kažką panašaus į tai:     „Gerai, jūs nenorite kalbėti, suprantu. Bet aš turiu kai ką jums papasakoti.  Aš jums atskleisiu, ką žinau apie tai. Jūs man neprivalote sakyti nieko “.        Dažniausiai taip ir įvyksta pirmieji pokalbiai –    šaltiniui pasidaro smalsu, ką gi žurnalistas žino.    Po tokio susitikimo reikėtų parašyti padėkos laišką, atsisveikinti iki kito susitikimo  –     juk galbūt surinksite daugiau informacijos ir vėlgi turėsite, ką jam/jai papasakoti.    Susitikdamas su jumis šaltinis, net jei ir mano, kad esate truputį pakvaišęs, supranta, jog esate rimtai nusitekęs.          Kartais šaltiniai su žurnalistais nebendrauja ne todėl, kad nebūtų nusiteikę rizikuoti, o todėl, kad netiki žurnalisto rimtu nusiteikimu.      Susitikdami su šaltiniu ir pasakodami, ką žinote, jį tam tikra prasme prisijaukinate.    Ilgainiui šaltinis tikrai pagalvos, kad reikia jums būtinai kažkuo atsilyginti  –    duoti kokios nors informacijos už skiriamą laiką jums mainais.     Prisikalbinti susitikimui galima ir kitomis strategijomis , pavyzdžiui:      „Turiu tam tikrų dokumentų, gal galėtumėt padėti suprasti, ką jie reiškia?      „Kalbėjausi su žmonėmis, daugelis sako, kad jūs esate labai kompetentingas“      „Man reikia pagalbos tikrinant faktus, net jei jūs ir nenorite su manimi kalbėti, gal galėtumėte padėti“      „Radau tam tikrus dokumentus, rodančius, kad jums daromas pove ikis“            Kitaip tariant, siekdami šaltinio, tiriantiesiems žurnalistams tenka įrodyti,  jog jie yra patikimi ir verti rizikos.    Tokiam šaltiniui taip pat verta rodyti jo suteiktos informacijos galutinę redakciją prieš publikuojant:    t.y., leisti jam perskaityti jo paties citatų rankraštį.    Derėtų atsižvelgti į pastabas, jei tam tikros vietos yra ypač jautrios,    gali sukelti šaltiniui žalos.  7)   Kaip ir kada kalbėtis su niekšais ir sukčiais?  Pabaigoje? Pradžioje?      Daugelyje žurnalistinės technikos vadovų patariama su tokiais šaltiniais kalbėtis tyrimo pabaigoje –    kuomet surinkta pakankamai įrodymų.    Vis dėlto tai ne visuomet pasiteisina.    Susisiekti su tais, ant kurių pečių krenta atsakomybė reikėtų kaip galima anks čiau tyrimo metu –    kad nebūtų užkirstas kelias istorijai atsirasti, kad nenutekėtų informacija,   kad nebūtų prarastas laikas tiriant temą, kurioje nėra problemos.       Taip pat kad paaiškinimai nebūtų gaunami per vėlai, nelikus laiko jų patikrinti ir ištirti.      Išskirtiniais atvejais, kuomet atsakingi asmenys nesutinka komentuoti, būdas juos prikalbinti –    tai apsimesti, jog turite pakankamai įrodymų įrodyti jų kaltei.    Bet blefuoti  –   jei neturite  –   visada pavojinga.    Priešininką geriau PRIEŠĄ pervertinti, nei neįvertinti!  
Related Search
We Need Your Support
Thank you for visiting our website and your interest in our free products and services. We are nonprofit website to share and download documents. To the running of this website, we need your help to support us.

Thanks to everyone for your continued support.

No, Thanks