Halal produktų kokyb s užtikrinimo sistema - PDF

Description
Juozas RUŽEVIČIUS, Kristina ŽILINSKAITö Halal produktų kokyb s užtikrinimo sistema Halal products quality assurance system Cистема обеспечения качества продуктов халал Article in the Scientific Journal

Please download to get full document.

View again

of 14
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
Information
Category:

Travel/ Places/ Nature

Publish on:

Views: 4 | Pages: 14

Extension: PDF | Download: 0

Share
Transcript
Juozas RUŽEVIČIUS, Kristina ŽILINSKAITö Halal produktų kokyb s užtikrinimo sistema Halal products quality assurance system Cистема обеспечения качества продуктов халал Article in the Scientific Journal (ISSN ) reviewed in 4 International Data Bases: ORGANIZACIJŲ VADYBA: SISTEMINIAI TYRIMAI MANAGEMENT OF ORGANIZATIONS: SYSTEMATIC RESEARCH, 2011, Vol. 60, p ANOTACIJA Straipsnyje nagrin jamas vienas iš sparčiai populiar jančių pasaulyje ir Lietuvoje produkcijos kokyb s religinio-etninio sertifikavimo tipų Halal sertifikavimas. Analizuojami Halal produktų kokyb s reikalavimų ir sertifikavimo ypatumai bei jų sąsajos su įmon se diegiamais maisto kokyb s ir saugos užtikrinimo standartais bei sistemomis. Remiantis įmonių apklausa, vertinama Halal sertifikavimo situacija ir problemos Lietuvoje. Pateikiama Halal kokyb s užtikrinimo priemonių sistema, galinti pad ti įmon ms s kmingiau diegti ir palaikyti Halal produktų gamybą bei pl toti jų eksportą. Raktažodžiai: Halal, Haram, islamas, kokyb s užtikrinimas, musulmonai, produktų kokyb, religinis sertifikavimas, sertifikatas. The article analyzes one of the fastest growing products certification - Halal certification. The authors evaluate Halal certification connections to the companies implementing quality and food safety assurance standards, also there is analyze Halal certification situation in Lithuania based on survey of Lithuanian companies already possessing Halal certificates. There is represented Halal assurance system that allows enterprises to successfully maintain Halal products. Keywords: certificate, Halal, Haram, islam, muslim, products quality, religious certification, quality assurance. В статье анализируются требования к качеству и сертификация продуктов Халал, а также возможности интеграции религиозно-этнических требований к производству и продукции в существующие на предприятиях системы менеджмента. Рассматриваются тенденции развития мирового рынка Халал продуктов и ситуация их производства и сертификации в Литве. Представляется разработанная авторами система обеспечения качества продуктов Халал, которая может способствовать развитию производства и сертификации этих продуктов и расширению их экспорта. Ключевые слова: Халал, Харам, обеспечение качества, качество продуктов, ислам, религиозно-этническая сертификация, сертификат. 1 SUMMARY The main purpose of this article is to analyze the requirements for products manufactured for religious markets and also to prepare a working system to help manufacturers fit the requirements of Halal certification. Methods. Analysis and comparison of Halal certification requirements and quality assurance guidelines from different countries and institutions; analysis of scientific literature surveying the field of Halal certification; the investigation; analysis of how Halal requirements fit with current manufacturing standards; survey of five Halal certificated Lithuanian companies with an aim to assess the motives, challenges and benefits of Halal certification. Results. The system of preparation, implementation and support of the Halal certificate was established. System consists of Halal certification requirements, food safety measurement, Halal system implementation and support, Halal production flow analysis and identification of potential religious hazards and their management. In order to make the management of Halal production more organized, the ISO 9001 was adapted to our proposed system. The survey revealed that a lack of information about Halal certification is one of the biggest challenges in preparation for Halal production. Some of implemented standards and practices have already helped Lithuanian companies to prepare and maintain Halal production more effectively. According to the respondents Halal certificate helped companies to stand out from competitors and also expand their markets to the Muslim countries, European and American regions. Conclusions and insights. Halal religious-ethnic regulation of quality covers the fields of particular activity of an enterprise, hygiene requirements, religious-ethnic and ethical requirements, accreditation of certification bodies, food and beverage quality and safety, quality of cosmetics, perfumery, personal hygiene products, medicaments, leather products and etc. Halal certification might be relevant not only for the meat and other food exporters but for the other manufacturers as well. It is very important to follow all Halal requirements at all stages of food production. Systemization of this process is a key to success in working with products aimed at religious markets. The most important aspect in Halal production should be the strict control. Halal products must not contact with uncertified products as they can have Haram substances. This control can be based on Hazard Analysis and Critical Control Points (HACCP) principles that are generally used in the Lithuanian food industry. Halal production flow analysis as one of the Halal product quality control system elements can help identify Haram hazards. Halal requirements can be adapted with less complexity if the particular company has already implemented high quality standards. The author suggests using the quality management system ISO 9001 as a base of a systemic approach to quality control that is highly required in Halal certification. Haram hazards can be managed by the principles of HACCP. Other hygiene and sanitation requirements can be fit by an internal manufacturer s food quality system. Currently Halal is expanding into the service sector markets: Halal or Islamic banking, deposit and loan services, travel and tourism, supply chains and logistics, food services, education, training and other areas. Halal business and products have become a global and rapidly growing phenomenon, becoming more relevant for Lithuanian business environment and Lithuanian society. Įvadas Žmonių religinis išpažinimas turi pastebimą įtaką jų mąstysenai, elgsenai ir vartojimo kultūrai (McDaniel ir kt., 1990). Tod l ir marketinge religijos įtaka vartotojų elgsenai privalo būti deramai įvertinta. Religijos įtaka vartojimo ypatumuose paprastai siejama su tam tikrais maisto ar g rimų apribojimais (Fam ir kt., 2004). Daugelis žmonių yra susirūpinę tuo, ką jie vartoja. Antai musulmonai nori būti užtikrinti, kad jų valgomas maistas yra Halal kokyb s, žydai kad jų maistas yra košerinis, induistai, budistai ir kai kurios kitos grup s kad jų maistas yra vegetarinis. Etnin ir religin pasaulio ir atskirų šalių gyventojų įvairov paskatino maisto industriją gaminti tokius produktus, kurie yra tinkami įvairioms vartotojų grup ms. 2 Halal produktų (atitinkančių islamo reikalavimus) rinka laikoma viena pelningiausių ir įtakingiausių rinkų šiandieniniame pasaulyje. Halal produktų sertifikavimas ir ženklinimas tai oficialus patvirtinimas vartotojui, kad tokius produktus gali vartoti tikintys musulmonai. Halal žodis arabų kalba vartojamas pabr žiant tai, kas teis ta arba leistina islamo ir Alacho. Halal verslo ir sertifikavimo svarbą bei perspektyvumą patvirtina ir tai, kad Pasaulio sveikatos (WHO) ir Pasaulio maisto ir žem s ūkio (FAO) organizacijų įsteigta maisto kokybei užtikrinti pasaulietiška organizacija Maisto kodekso komisija (Codex Alimentarius Commission) nuo 1997 m. dalį savo veiklos skiria islamiškiems (Halal) ir žydų košeriniams (angl. Kosher) produktams (General...,1997). Nagrin jamo temos aktualumas ir naujumas. Halal kokyb s sertifikavimas jokiu būdu n ra mados ar laikinumo dalykas. Tai gana sud tingo ir mūsų šalies verslininkams kol kas menkai žinomo bei nelengvai suvokiamo maisto ir kitų produktų religinio-etninio reglamentavimo sudedamoji dalis. Šio labai specifinio reglamentavimo ir kokyb s sertifikavimo ypatumai, deja, n ra nagrin jami iki šiol Lietuvoje išleistuose kokyb s vadybos vadov liuose ar verslui adresuotose metodin se priemon se. Kita vertus, šie klausimai iki šiol dar nebuvo sistemiškai nagrin ti ir mokslin je mūsų šalies literatūroje (Ружевичюс, 2009; Ruževičius, 2010). Tuo tarpu sąvokos Halal verslas, Halal kokyb, Halal sertifikavimas, Halal rinka tampa masiškai vartojamomis pasaulio mokslin je ir verslo spaudoje (Riaz ir kt., 2004; Bonne ir kt., 2008a, 2008b; Treena, 2008; Ружевичюс, 2009). Šį ekonominį ir socialinį reiškinį sąlygoja pasaulio ekonomikos globalizacijos procesai bei musulmoniško pasaulio gyventojų savimon s ir tam tikro išskirtinumo suvokimo augimas. Religinis-etninis produktų sertifikavimas yra aktualus ir Lietuvos organizacijoms 2011 m. viduryje Halal kokyb s sertifikatus jau tur jo 7, o Košer 3 mūsų šalies įmon s. Nors religinis-etninis kokyb s sertifikavimas Lietuvos įmon se plečiasi, tačiau mokslin je literatūroje, ypač lietuviškoje, pasigendama šios veiklos ypatumų mokslinio apibendrinimo bei tyrimų, analizuojančių šio specifinio sertifikavimo reikalavimų integravimo į įmonių vadybos sistemas galimybes ir būdus. Tod l ir šio straipsnio tyrimo objektu buvo pasirinkta viena iš religinio sertifikavimo rūšių maisto produktų Halal religinis-etninis sertifikavimas, atsižvelgiant į sparčiai visame pasaulyje augantį jo populiarumą ir žinomumą. Kita vertus, tyrimo objekto pasirinkimą sąlygojo ir Lietuvos verslininkų įžvalga siekti savo gaminamos produkcijos kokyb s atitikties specifiniams Halal reikalavimams. Šio straipsnio tikslas apibendrinus produktų kokyb s religinio-etninio reglamentavimo ir sertifikavimo ypatumus bei atlikus Lietuvos įmonių, jau turinčių Halal kokyb s sertifikatus, tyrimą, parengti sistemą, kuri pad tų organizacijoms pasiruošti ir palaikyti Halal sertifikuotų produktų gamybą. Tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Įvertinti produktų religinio-etninio sertifikavimo pl tros tendencijas pasaulyje. 2. Atlikti Halal produktų kokyb s ypatumų ir sertifikavimo procesų analizę, apibendrinus įvairiuose normatyviniuose-techniniuose dokumentuose, gair se, mokslin je literatūroje ir sertifikavimo organizacijų pateikiamą informaciją. 3. Ištirti Lietuvos įmones, jau turinčias religinius-etninius produktų kokyb s sertifikatus, siekiant įvertinti Halal sertifikavimo motyvus, sunkumus, naudą, gamybos pokyčius, o surinktus apibendrintus duomenis panaudoti kuriamos sistemos tobulinimui. 4. Parengti sistemą Halal produktų gamybos pasiruošimui ir jos palaikymui, panaudojus informaciją apie teorinius ir praktiškai taikomus religinio sertifikavimo reikalavimus bei jų palyginimą su įmon s viduje dažniausiai diegiamais standartais ir praktikomis (RVASVT, ISO 9001, GGP, GHP). Tyrimo metodai: mokslin s literatūros, dokumentų, standartų analiz, palyginimas ir apibendrinimas, login analiz ir sintez, anketin s apklausa, ekspertų giluminis interviu. Remiantis religinio-etninio kokyb s reglamentavimo mokslin s literatūros apibendrinimu, Halal sertifikavimo gairių analize ir Lietuvos įmonių tyrimo duomenimis, sukurta Halal produktų kokyb s užtikrinimo priemonių sistema, kurios taikymas ir integravimas į jau esamas organizacijos vadybos sistemas pad tų mūsų šalies įmon ms diegti ir palaikyti Halal produktų gamybą bei didinti šios produkcijos eksportą. 3 1. Produktų kokyb s religinio-etninio sertifikavimo pl tros tendencijas pasaulyje Pasaulio religijos skirtingai įtakoja žmonių gyvenimo būdą, jų priimamus sprendimus ir mitybą. Religijos įtaka maisto vartojimui priklauso nuo pačios religijos ir nuo to, kaip kiekvienas žmogus priima savo religiją ir kaip seka jos mokymais. Religijos įtaka vartojimo ypatumuose paprastai siejama su tam tikrais maisto ar g rimų apribojimais. Judaizme ir islame draudžiama valgyti kiaulieną ir kitą ne pagal ritualus paskerstą m są, kiauliena ir jautiena yra netoleruojama induizme ir budizme, tuo tarpu krikščionys maisto tabu beveik neturi (Bonne ir kt., 2008a; 2008b). Didžiausią pasaulinę rinką sudaro islamo religijos reikalavimus atitinkantys Halal gaminiai ir judaizmo reikalavimus atitinkantys Košer (angl. Kosher) produktai. Bendra Halal produktų (maisto, parfumerijos ir kosmetikos, medikamentų, paslaugų ir kt.) pasaulin rinka sudaro apie 1000 mlrd. JAV dolerių, ir yra apie 4-5 kartus didesn už košerinių produktų rinką (Riaz, ir kt., 2004; Muhammad ir kt., 2009; Ружевичюс, 2009). Halal maistas egzistuoja jau daugiau nei 1400 metų, tačiau tik per paskutiniuosius 2-3 dešimtmečius prad jo sparčiai vystytis Halal produktų sertifikavimas ir ženklinimas (Muhammad ir kt., 2009). Kas ketvirtam Žem s gyventojui esant musulmonui, Halal rinka yra per daug pelninga, kad ją ignoruotų atitinkamų produktų gamintojai. (Kamaruzaman, 2010). Halal etiket s vis glaudesnis tapatinimas su produkto saugumu, sveikumu, kokybe, netgi ekologija bei egzotika (Alserhan, 2010, Fischer, 2008, Riaz ir kt., 2004) įtakoja tai, kad Halal maisto potencialus vartotojas yra ne tik 1,5 mlrd. musulmonų, bet ir įvairių rasių ir religijų žmon s, kurie ieško švaraus ir gryno maisto (Muhammad ir kt., 2009). Į Halal verslą aktyviai įsitrauk tokie pasaulinio garso gamybos ir paslaugų gigantai, kaip Mcdonaldas, Nestlé, Unilever, L Oreal, Colgate, Baskin Robbins, Campbell Soup, Tesco, Sainsbury's, Carrefour ir kt. Kai kurios aviakompanijos ir kitos įstaigos taip pat taikosi prie musulmonų norų ir gamina produktų linijas, atitinkančias Halal reikalavimus. Pasak 2011 m. Pasaulinio Halal forumo (World Halal Forum) ekspertų, pasaulin s Halal maisto rinkos vert 2011 m. jau siek 661 mlrd. JAV dolerių ir laukiama tolesnio šios rinkos pasaulinio augimo. Halal rinka tampa viena iš pelningiausių ir įtakingiausių rinkų pasaulyje. Halal sertifikavimo reikšmę ir perspektyvumą mūsų šalies verslui patvirtina ir didžiul bei kasmet apie 10 procentų auganti šių produktų pasaulin rinka. Kita vertus, potenciali Halal produktų rinka pasaulyje neapsiriboja vien islamiškomis šalimis. Tokios šalys kaip Singapūras, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Afrika (kur vyrauja mažos musulmonų populiacijos) tapo reikšmingomis bendradarb mis pasauliniame Halal versle. Atkreiptinas d mesys ir į tai, kad apie 80 proc. Halal maisto produktų gaminama ne Islamo šalyse. Antai trys ketvirtadaliai Prancūzijos eksportuojamos vištienos yra Halal kokyb s. Apie trečdalį Halal produktų suvartoja ne musulmonai, laikydami Halal sertifikatą produkto kokyb s, ekologiškumo, švarumo, sveikumo ir etiškumo garantu. Ir su tuo negalime nesutikti, nes Halal produktams iš tiesų yra keliami aukšti etiniai, etniniai, religiniai bei kokyb s ir saugos reikalavimai. Be grynai religinių reikalavimų, yra griežtai reglamentuojama gyvūnų gerbūvis ir sveikata, jų skerdimo būdas ir įrankiai, maisto ingredientai, higienos ir veterinarijos reikalavimų užtikrinimas visoje produktų tiekimo grandin je ir kt. Ypatingas d mesys skiriamas skerdimo ypatumams, siekiant kaip galima labiau sumažinti gyvūno skausmą ir patiriamą stresą. Halal sertifikavimo laboratorijos turi sukurtas metodikas ir prietaisus, kurių d ka ekspres būdų nustatoma, pavyzdžiui, streso hormonų kiekis m soje ar Halal standartų neleidžiamų sudedamųjų dalių buvimą produktuose (Riaz ir kt., 2004; Ружевичюс, 2009). Šiuolaikin produktų, organizacijų ir darbuotojų tarptautin sertifikavimo sistema apibendrinta 1 paveiksle teikiamame modelyje. Halal sertifikavimas priskiriamas religinio-etninio ir socialinio sertifikavimo pogrupiui. Jis apr pia tiek pačių produktų kokyb s, tiek ir įmonių veiklos (procesų) sertifikavimą (žr. 1 pav.). Kalbant detaliau, Halal religinis-etninis kokyb s reglamentavimas apima įmonių veiklą, higienos reikalavimus, religinius-etninius ir etinius reikalavimus, sertifikavimo įstaigų akreditavimą, maisto bei g rimų kokybę ir saugą, kosmetikos kokybę, parfumerijos kokybę, asmens higienos prekes, medikamentus, odos gaminius ir kai kuriuos kitus produktus. Taigi, Halal 4 sertifikavimas gali būti aktualus mūsų šalies ne tik m sos ir kitų maisto produktų eksportuotojams, bet ir kitų rūšių gaminių gamintojams. Pastaruoju metu Halal pradeda sparčiai pl stis ir skverbtis į paslaugų sferą Halal arba islamišką bankininkystę, užstatų ir įsipareigojimų sandorius, keliones ir turizmą, tiekimo grandines ir logistiką, maisto paslaugas, ugdymą bei mokymus ir kitas sritis. Taigi, Halal verslas ir produktai tampa globaliu ir sparčiai besivystančiu reiškiniu, vis labiau aktualiu viso pasaulio mokslininkams, verslo pasauliui bei visuomenei. SERTIFIKAVIMAS GAMINIŲ ir PASLAUGŲ ORGANIZACIJŲ veiklos DARBUOTOJŲ kompetencijos Privalomasis kokybės Savanoriškasis Savanoriškasis Religinis etninis ir socialinis Privalomasis Savanoriškasis Privalomasis (licencijuojamai veiklai) Bendrasis (CE ir nacionalinis) Transporto priemonių techninė apžiūra Juvelyrinių dirbinių prabavimas Kita Kokybės Key Mark Nacionalinis atitikties sertifikavimas Kita Aplinkosauginis (eco-labelling) ES gėlė Žydrasis angelas Šiaurės šalių gulbė Halal Kosher Sąžiningos prekybos (Fair Trade) Kita RVASVT/ HACCP GGP/GMP GPP/GDP GHP GLP GKP/GCP Kita ISO ISO 9001 ISO EMAS SA 8000 OHSAS ILO-OSH: 2001 QualEthique ISO/TS (QS 9000) ISO/IEC Nacionalinis ISO Veiklos šakų ISO/IEC Kita EN ISO CMM / CMMI EN 16001, ISO BRC Global Standards IFS GlobalGAP / EurepGAP IRIS AS/EN 9100 ISO/TS e-prekybos sertifikavimas Kita 1 pav. Šiuolaikin tarptautin kokyb s sertifikavimo sistema (šaltinis: išvystyta autorių, remiantis Ruževičius, 2008; 2010) 5 Halal sertifikatas patvirtina, kad toks maisto produktas atitinka visas svarbiausias islamo mitybos taisykles (angl. Islamic Dietary Laws). Esminiai reikalavimai Halal produktams - kad jų sud tyje nebūtų jokių islamo draudžiamų medžiagų p dsakų ir būtų užtikrinimas aukštas produktų higienos ir saugos lygis. Svarbiausi draudžiami produktai islamo religijoje yra kiauliena ir alkoholis, taip pat bet kokie sąlyčiai su šiais produktais. Sertifikuoti Halal produktai ženklinami vieningu pasauliniu Halal ženklu (žr. 2 pav.), tuo tarpu žydų košer reikalavimus atitinkantys produktai ženklinami įvairiais sertifikavimo ženklais. 2 pav. Halal produktų tarptautinis sertifikavimo ženklas Nors visų pramon s ir paslaugų šakų (maisto, finansinių paslaugų, kosmetikos, turizmo ir kitų sektorių) Halal produktų apyvarta sudaro apie 1000 mlrd. JAV dolerių (Riaz ir kt., 2004), o šių produktų paklausa sparčiai auga visame pasaulyje, tačiau sklandesniam šios pramon s augimui trukdo visuotinai priimtino vieno pasaulinio Halal sertifikavimo standarto nebuvimas. Įvairios šalys (Singapūras, Malaizija, Serbija, Brun jus, Talandas ir kt.) yra išleidusios savo standartus Halal sertifikavimui, kiekviena šalis dažniausiai turi savo vieną ar kelias sertifikavimo įstaigas ir yra nusistačiusios nevienodus standartus gyvulių skerdimui, jų š rimui, produktų pakavimui ir kitiems su sertifikavimu susijusiems aspektams (Lada ir kt., 2009). Pasaulin organizacija - Maisto kodekso komisija (Codex Alimentarius Commission) 1997 m. išleido esmines patariamąsias gaires termino Halal naudojimui, tačiau jos yra pernelyg abstrakčios, tad lieka vietos jo savitam inter
Related Search
We Need Your Support
Thank you for visiting our website and your interest in our free products and services. We are nonprofit website to share and download documents. To the running of this website, we need your help to support us.

Thanks to everyone for your continued support.

No, Thanks